Pozityviau! *verta paskaityti*

Nusibodo, kad aplink visi tokie negatyvūs. Dar atsibodo, kad žmonėms reikia priežasties kažką daryti. Daryk tai šiaip.
Nes nori, nes Tau linksma ir Tave tai daro laimingu!
*verta paskaityti*

Atrodo, paskutinėmis dienomis prieš mane tiksi viena didelė negatyvumo bomba. Aplink visi kažkuo skundžiasi. Mama dėl susikaupusių reikalų, draugai dėl to, kad tuoj prasidės mokslo metai, net katinas, nesuprasi dėl ko, piktai kniaukia vos paglosčius. Esu žmogus, kurį lengvai veikia kitų nuotaika, todėl tiesiog negaliu pakęsti viso to negatyvumo. 

Mane supantiems žmonėms paskutiniu metu beveik viskas negerai. Lyja - blogai, nėra ką veikti. Šviečia saulė - blogai, per karšta, per daug spigina. Žinoma, juk geriau paburnoti, kad kažkas yra blogai, vietoj to, kad pasistengti pažvelgti į viską iš pozityviosios pusės. Tas pats lietus gali būti malonus ir ta pačia saulute reikėtų džiaugtis, nes vasaros liko visai nedaug.

Jei jau užsiminiau, tai spėkit, kokie post'ai feisbuke bus populiariausi rugpjūčio 31 - rugsėjo 1 dienomis? "Baigėsi vasara, kodėėėl?", "Ir vėl 9 mėnesiai košmaro", "Grįžtam į kalėjimą"... Nesvarbu, kokie, esmė juk ta pati. Baigėsi vasara ir prasidėjo mokslo metai. Ta proga visi padejuokim, kaip tai yra baisu, žiauru, košmariška ir kaip mes pasiilgsim vasaros. Juk laikas sugaištas feisbuke rašant tokius postus daug geriau, nei praleistas išlydint vasarą taip, kad vėliau netektų gailėtis. Galų gale ir visas tas sugrįžimo į mokyklą reikalas yra gerokai sureikšmintas. Gerai, iš dalies suprantu: vėl anksti keltis, sėdėti pamokose. Bet, po velnių! Kiek galima kartoti tą patį per tą patį ir šimtąjį kartą skųstis, kaip tai yra blogai. Argi taip sunku įjungti pozityvų mąstymą? Vis dėlto, mokykla nėra kažkoks CŽV kalėjimas. Pagalvokim ir apie tai, kad pakankamai ilgą laiką nematėm savo bendraklasių, bus apie ką pasikalbėti, ką papasakoti. Penktadieniai ir vėl įgis prasmę. Atsiras daugiau veiklos. Koks skirtumas, ar sėdėsi suole, ar namuose ant sofutės? Pripažinkim, juk visiems šią vasarą buvo bent vienas momentas, kai sėdėjom ant sofos prieš televizorių (arba ant kėdės prieš kompiuterio ekraną) ir skundėmės, kad nėra ką veikti. O dabar skundžiamės, kad vasara eina į pabaigą ir ant kulnų mina mokslo metai. Ir vėl - pozityviau! Nežinai, galbūt šie mokslo metai tau atneš kažko naujo, galbūt į klasę ateis naujokų, galbūt laukia šauni ekskursija. Tai ir yra blogiausia, kad žmonės skundžiasi, dejuoja anksčiau laiko, nusistato, kad mokslo metai reiškia vien blogus dalykus, o tada taip ir būna. O kai taip būna, pasipila tik dar daugiau negatyvo. Iš to negatyvo dar daugiau negatyvo. Ir taip toliau. Užburtas ratas, pasaka be galo. 

Apskritai, kai pagalvoji, kiek žalos pridaro negatyvus mąstymas. Kiek daug dėl jo prarandam. Daugiausiai dėl to, kad galvojam iš tos "neigiamosios pusės" , dažnai save nuteikiam ne taip, kaip reikėtų. Bijom rizikuoti, nes prisigalvojam blogiausių scenarijų. Ir apskritai, daugiau galvojam apie neigiamą pusę, nei apie teigiamą. Dėl to dažnai prisibijom daryti kažkokius veiksmus, keisti tam tikrus dalykus savo gyvenime, kažką daryti. Nes tikimės blogiausio. (Vilija, ką tu?)

Dar vienas dalykas, kuris mane labai nervina - išankstiniai nusistatymai dėl tam tikrų dalykų. Ribų sau nustatymas. Pavyzdžiui, kad ir sporto klausimu. "Aš negaliu to padaryti", "Sportas tikriausiai ne man", "Tai man per didelis krūvis"...  Žmonės iš anksto nusistato ir net nebando pradėti sportuoti. Arba, jei pabando, motyvacija kaip mat išgaruoja. Kai tu kažką darai ir galvoji, kad tai labai sunku, tau nepavyks, taip ir būna. Ir nereikia kaltinti aplinkinių, aplinkos veiksnių ir kitų dalykų. Jei kas kaltas, tai tik tu pats dėl išankstinių nuostatų. (Labas, Vilija.)

Kita situacija. Kas nežino, turiu alergiją kakavai, kuri įeina į šokolado sudėtį, todėl negaliu valgyti jokio šokolado, šokoladukų, šokoladinių pyragaičių ir kt. produktų, kuriuose yra kakavos. Kas tai sužino, stebisi, kaip galiu atsispirti šokoladui ir jo nevalgyti, o galiausia priduria "aš tai taip nesugebėčiau, neišgyvenčiau be šokolado...". Žinot ką? Reikėtų ir išgyventumėt. Reikėtų, nevalgytumėt. Ir nereikia tų "negalėčiau, nesugebėčiau". Būtų reikalas, puikai su tuo susitvarkytumėt, jei tik nenusibrėžtumėte sau ribų gerokai arčiau, nei jos turėtų būti. Dažnai mes galime daug daugiau, nei įsivaizduojame.

Taip, mes galime daug, bet nusibrėžiame ribas arba laukiam paskatinimo. Gerai, jei yra žmogus, kuris Jus karts nuo karto paskatina. Tačiau yra tokių žmonių, kurie iš aplinkinių to nesulaukia. O tada tiesiog laukia, kol tie paskatinimai nukris iš dangaus ir stovi vietoj. Omeny turiu tai, kad mes dažnai prisibijom daryti kažkokius veiksmus, nes:

1. Tikimės blogiausio;
2. Laukiam paskatinimo;
3. Nusistatom per anksti ir ne iš tos pusės, iš kurios reikėtų.

Tai ir yra blogiausia. Kad mes save varžom. Kažko prisibijom. Dažnai viskas yra daug paprasčiau, tik mes patys su savo požiūriu viską komplikuojame. Kiekvienas dėl savo laimės turime kažką daryti. Tai ir yra tikroji priežastis. Ir vietoj to, kad sugalvotumėm 100 priežasčių, kurios sakytų "ne" ir tiek vieną "taip", turėtumėm daryti atvirkščiai.

Dabar tikrai juokingai nuskambės, bet įsivaizduokit situaciją: žmogus labai labai norit į tualetą. Tačiau tualetas toli. Ką jis daro? Logiška, jis eina į tualetą. Jei reikia, net bėga. Ir tuo momentu jam atrodo, kad tai, ką nori kažkas pasakyti, palauks. Nėra nieko svarbiau. Galiausiai jis pasiekia tualetą. O dabar įsivaizduokit, kad tualetas yra tikslas, kurį jūs labai norit pasiekti. Jūs jo ir siekiate. Ir Jums turėtų būti visiškai nesvarbu, ką jums sako kiti. Nes juk jūs siekiate savo tikslo. Tuo momentu nėra nieko svarbiau. Galiausiai jį pasiekiate. Paprasta.

Žodžiu, moralas toks: Nesureikšminkit įprastų dalykų ir neverkšlenkit, nesiskųskit dėl jų. Tai nieko nepakeis. Žiūrėkite į viską pozityviau ir gyvenimas pozityviau žiūrės į jus. Niekada nesitikėkite blogiausio ir nenusibrėžkite sau ribų gerokai arčiau , nei jos išties yra. Visada prisiminkite, kad galit kur kas daugiau, nei galvojat. Jei galvosit, kad nepavyks, taip ir bus. Svarbiausia nusiteikimas. Niekada nesakykit "man taip nepavyktų", nes jei reikėtų, patikėkit - pavyktų ir puikiai. Nekreipkit dėmesio į aplinkinius, siekit savo tikslo. Dėl vienos ir paprastos priežasties - kad būtumėt laimingi. Paprastos taisyklės, kurias įsiminus aplink viskas taps daug paprasčiau. :)