Kai nuotaika nepastovi

Šiandien mokykloj vyko socialinė diena, nebuvo pamokų ir galėjau miegoti visa valanda ilgiau. Ir nors nuo septynių ryto žadintuvas nė nežadėjo duot ramybės, iki aštuonių gulinėjau šiltoj lovoj. Galiausiai paskambino Ramūnas. "Alio? Taip, aš jau atsikėlus, bet ačiū, kad paskambinai. Ir tau labas rytas. Gerai, reikia man jau ruoštis, čiau." Turėjau daugiausiai 15 min., todėl nespėjau nei galvos išsiplauti, nei normaliai lovos pasikloti, nei papusryčiauti ar išgerti arbatos. Tik lanksčiau kaip žaibas.

Mikriuku nuvažiavau į mokyklą ir dešimt minučių klaidžiojau, rašinėjau visiems turimiems bendraklasių numeriams. "Kur man eit?". "Kelintas kabinetas?". "Labas, kuriam kabinete viskas vyks? :) ". "Ė, nu tai kur man eit??". Galiausiai radau.

Socialinė diena praėjo nerealiai smagiai! Darėm savęs pažinimo testus. Sužinojau, kad esu ekstravertė. Kalbėjom apie stresą ir jo valdymą (nieko naujo), žaidėm įvairius žaidimus, darėm jogos pratimus. Dar šiandien buvo Arno gimtadienis. Socialinė liepė jam pasakyti bet kokius penkis žodžius. "Pasakyk, penki, ačiū, mes, noriu". Tada, panaudojant tuos 5 žodžius, kiekviena grupė turėjom jam sukurti sveikinimą. Sukūrėm, mūsų grupėj visi dar surinkom turėtus baltus centus ir juos sukišom į voką, kurį taip pat įteikėm. Tada dar visi paskaitėm sveikinimus, juos įteikėm, padainavom "Ilgų, laimingų, vaisingų ir t.t. metų", pašaukėm valio, paplojom ir prisijuokėm iki begalybės. Žodžiu, viskas praėjo labai smagiai, jaukiai ir vieningai.

Aii, dar pasakojo apie dienos režimo svarbą jaunam organizmui. Ką gi, dabar suprantu, iš kur tas irzlumas, raumenų skausmai (visą dieną beprotiškai skauda sprandą), apatiškumas ir nuotaikų kaita. Miego trūkumas. Įprastai miegoti einu gerokai po pirmos ir keliuosi pusę septynių, o kartais tenka ir penktą. Todėl nuo šiandien griežtai keičiu miego įpročius ir dešimtą gulėsiu lovoj, o kelsiuos lygiai šeštą ryto. Metas grįžti į normalią gyvenseną ir atitaisyti padėtį el. dienyne. 

Pasibaigus visiems užsiėmimams, nuotaika buvo puiki. Kol nenuėjau į informatikos konsultaciją. Aš nemoku net nupasakoti, koks ten košmaras. Programavimas. Prakeikta matematika labiau. "Raskite stačiakampio centro koordinates, kai žinomos dešiniojo viršutinio ir kairiojo apatinio kampų koordinatės x ir y, kurios įvedamos klaviatūra". Ir tai leng-viau-sias uždavinys. Viskas būtų gerai, jei ne formulės, kurių gyvenime nesu mačius. Ir tai, jas reikia susirasti internete. O tada stebuklingoj lentelėj suvedinėti visus qsrt, var writeln, readln ,',', ('Iveskite kintamuosius');, a:=integer, (real) ir panašus š. Ne, tai dar pakenčiama. Geriausia, kai mokytoja pradėjo baubti dėl to, kad aš tiesiog nesupratau. Rėkti. Klykti. Isterikė kažkokia. Vos susilaikiau tylėjus, bet išėjus iš kabineto spyriau į duris, sumosavau viduriniais pirštais ir iškeikiau ne tik mokytoją, bet ir visus ten sėdėjusius. Nežinau, ką pagalvojo budintis, jei kamerų filmuojamą vaizdą stebėjo. Kaip man turėt suknistą 4 iš informatikos? Rytoj pat einu pas auklėtoją ir pareiškiu, kad arba išeinu paskui Aistę į Grušą, arba mane perkelia į kitą pogrupi. Kadangi esu geriausia mokinė klasėj (stipresnėj vilkčiaus, geriausiu atveju, vidury), tikrai nenorės, kad išeičiau, todėl labas, kitas pogrupi. Ten bent jau mokytoja normali, o ne žila baubianti karvė. Gal net 4 išves. Jei taip, darysiu tūsą.

Lauke oras buvo kaip niekad bjaurus, tai, kol parėjau, buvau kaip šlapia višta. Ir, žinoma, namie nieko nebuvo, o aš raktus palikau namie. Ėjau pas Aistę, pasėdėjom, tada prisiminiau, kad 16:45 turiu eit tvarkytis antakių, o pinigai palikti namie. Laimei, Aistė paskolino, todėl nemiriau. 

Namo grįžau tik pusę 6. Jaučiuosi pavargus. Noriu miegoti. Ir arbatos. Daug arbatos. Ir miegoti. Bet kur tau. Labas, Žemaitės "Marčiai", užklasinio skaitymo sąsiuviniui, matematikos knygai ir anglų pasakojimui. Sveika sugrįžus, Gintarija. Oh, kokia aš pavargus ir niurzga.

Pabaigai: turiu pačią nerealiausią geriausią draugę!

2013m. gruodžio 4d., 19:15