Nemiegam, gyvenam! (video)

Pagaliau. Tikriausiai.
Atgavau kompiuterį. Keista, klaviatūra kažkokia pasikeitus atrodo, muzika geriau skamba.

Ką Gintarija veikė pastarosiomis dienomis?

Papuošiau eglę. Sakyčiau papuošėm, bet Aistė tai tik gulėjo ir pusiau miegojo. Žinau, kad nieko naujo nepasakiau, bet apsimeskit, kad apie eglę skaitot pirmą kartą.

Mama buvo 3 dienom išvažiavus į Vilnių, tėtis dirba, todėl likau viena. Sekmadienį jau pasireiškė šalutinis poveikis. *Susipykau su normaliu balsu trumpam*

Tada grįžo mama.

Skambinėjau žmonėms ir išdūrinėjau. Prašiau nupirkti pampersų. Nežinau, kodėl čia nekelia, bet Deimantė Sereikaitė siunčia linkėjimus savo bendraklasei Viktorijai, kuri skaito visą šitą nesąmonę. Ta prasme... mano blogą. 

Katė įkrito į tualetą, nes Aistė pamiršo jį uždengti. Stoviu prieš veidrodį, girdžiu "pūkšt". Pasižiūriu, katė klozete. Gerai, kad vanduo švarus (nuleistas) bent buvo. Tik vis tiek teko maudyti, nes vanduo buvo su chemikalais.

Naktimis kalbėjau telefonu. Daugiausia su su Aiste ir Ramūnu. Jau anntras žmogus sako, kad su juo kalbėdama paploninu balsą. Bet nepaploninu. Įrašo nekelsiu. Vat šiaip.

Vakar su Aiste ėjom į lauką. Tada iki jos rūsio, iš kurio išsitraukėm roges. Kiek mums metų? Penkiolika/šešiolika. Ką mes darėm? Čiuožinėjom nuo kalno su mažiukais! Galiausiai tempiau ją iki panoramos, kai išdygo Lukas su Donatu. Atėmė iš mūsų kepures, po dešimties minučių ir tas pačias roges. Vos nesusimušėm (trūko sprindžio, kad būčiau pilnu ilgiu užšokus ant Donato, apie Aistės ringą net nekalbu), neišsimaudėm sniege ir pusvalandį laiko bandėm atgauti, kol mus paprasčiausiai erzino. Viskas baigėsi tuo, kad nuėjom namo, o Aistės mama grįžo rankose turėdama kepures ir roges. Tada atėjo Justė, o paskui prasidėjo pusvalandį laiko trukusi Aistės mamos paskaita apie tai, kad visi mus nori išprievartauti ir mes pačios to norim, bet ji to mums nelinki, kad į mus, skaisčias ir jaunas, žiūri tik vyrai virš 30, Justė su Aiste elgiasi kaip kumelės ir nebus jokių vakarinių vaikščiojimų iki parduotuvės. Bet bent jau bulvinių blynų, sausainių ir arbatos gavau. Tai viskas čiki. 

Šiandien dar buvo Justė. Kalbėjom labai šiandienos LT piliečiui aktualiomis temomis.

Ir taip, tas karnizas vidury sienos tikrai neturėtų ten būti. Nusibodo, ryt pat išlupsiu. Net nebe prisimenu, kodėl jis ten. Bet jis ten. Ai, ir dar, tas apiplyšęs daiktas koridoriuj - kačių nagų draskyklė. Mįslė įminta.

Mokykla paskutiniu metu vargina kaip niekad. Norisi tik atsėdėti, tebūnie, vienai tas suknistas 6-7 pamokas ir grįžti namo. Gerai, kad dar repetuojam greitai mokykloj vyksiantiems Kalėdiniams chorų karams, nes kol kas tai vienintelis dalykas, kuris ten tikrai pakelia nuotaiką. Kas bus, kai repeticijos baigsis? Ir taip, vis dar pramiegu. Arba vėluoju, arba net neinu į pirmą. Rytoj tikrina uniformas, todėl sėkmės man šalant su maškinukais. Nes tiesiog pilkas švarkas nesiskaito. Dar juodas sijonas/kelnės ir baltinukai. Myliu Santarą...

2013m. gruodžio 11d., 22:20