Kontrastingai

Taip, aš vis dar be kompiuterio. Gausiu tik savaitės gale. Fun.

Šeštadienį pasipuošiau eglę, bet mano katinas luops. Nuvertė. Žaisliukai ridenosi per visą kambarį. Bent jau nedužo... Tik eglę reikės perpuošt. Ir įvest į ją signalizaciją, kad dar kartą nepasikartotų gerokai ankstyva sausio 6-oji.

Nieko naujo. Visiškai. Negaliu pakęsti mokyklos. Dieve, tiek daug minčių viduj ir negaliu visko išsakyti, nes kai kurie žmonės iš klasės skaito kiekvieną įrašą. Ir nežinau, daryti tinklaraštį uždarą, ar ne. Galbūt bėda tame, kad rašau čia viską labai atvirai, gal net per atvirai. Apskritai, klaidą padariau davus tinklaraščio nuorodą kai kuriems žmonėms. Ir apskritai, ar verta čia toliau rašyti, kai turi apmąstyti viską, ką rašai, nes tiesiog nenori per daug atskleisti žmonėms save. Kai beveik nieko sau nebepasilieki. Ir išvis, ar tai kam nors įdomu? Daug minčių. Kvailų, protingų... Ir vėlgi, negaliu visko sakyti tiesiai šviesiai.

Apskritai, kuo mažiau pažįstami žino apie tavo gyvenimą, tuo sėkmingiau jis klostosi. Šimtą ir vieną kartą įsitikinu. Todėl ir keistai atrodo visas tas kontrastas, kai aplinkiniams pasakoju tik mažąją dalį, bet čia viską aprašau kaip dienoraštyje. Nepažįstamieji žino kaip nuluptą, o didelė dalis aplinkinių.  žmonių, kuriuos matau kone kasdien ar šiaip palaikau ryšius, tik tai, ką aš noriu, kad jie žinotų.

2013m. gruodžio 9d., 20:23