Gyvenimas žiaurus. Prisitaikyk.

Man juokinga, kai tam tikri žmonės dabar mąsto taip, kaip aš mąsčiau būdama 3 klasėj. "Elkis su kitu taip, kaip norėtum,
kad su Tavim elgtųsi", "Duok durniui kelią", "Lai
pasaulyje tegyvuoja taika"... 

Juokinga, kai žmonės susikuria gražaus pasaulio viziją ir gyvenime vadovaujasi būtent ja. Prisiklauso senų moterėlių ir nusistato tam tikras elgesio normas , o tada naiviai tiki, kad visi elgsis ar bent jau turėtų elgtis būtent pagal jas. "Būkim sąžiningi, geri, padėkim vieni kitiems, elkimės su kitais gražiai, atiduokim visą save ir gyvensime gražesniame pasaulyje, visi būsim laimingi." Taip ir norisi pridurti, kad "Tada dar dangų puoš vaivorykštės, čiulbės paukščiukai ir skraidys vienaragiai." 

O vėliau, kai gyvenimas duoda pamokų, tokie veikėjai verkia ir bando suprasti, kodėl taip ar anaip atsitiko. Atsakymas aiškus - naivus požiūris pakišo koją. 

Pripažinkim, nors tetulytės moko vienaip, realybė yra gerokai kitokia. Duosi durniui kelią - pats nueisi šunkeliais. Nepastovėsi už save, nepastovės niekas. Gali stengtis ir aukotis dėl kitų, atiduoti visą save, tačiau kai to prireiks tau - tik iš vienetų sulauksi to paties. Elkis su kitais taip, kaip geriau tau. Skamba savanaudiškai? Pripažinkim, aplinkiniai tokie, daugiau, ar mažiau. Ir vietoj to, kad po to, kai gyvenimas parodo savo, burnotum, koks jis yra neteisingas ir kodėl aplinkiniai tokie šūdžiai, nustok ieškoti kaltų, nes kaltinti gali tik save patį.

Taip ir norisi tokiems žmogučiams pasakyti, kad pats metas nusiimti rožinius akinius. Ta prasme, jei jau tvirtinam, kad gyvenimas gražus, tai taip pat sutikim su tuo, kad ir purvo nemažai. Todėl gana tų pasakėlių apie pasaulį, kuriame vyrauja vien gėris ir taika. Jei gyvenime nori kažko pasiekti, pasidėk savo pernelyg gerą širdį į dėžutę ir ją užrakink, kitaip visi ir lips ant galvos. Gyvenk dėl savęs, daryk sprendimus, dėl kurių TAU būtų geriau. JEi kažkam tai nepatinka - jų problemos. Stovėk už save, kovok už save ir mažiau galvok apie aplinkinius. Svarbu ne tai, ar jiems bus gerai, svarbiausia, kad tau būtų. Niekada nesitikėk iš kitų daugiau, nei jie to verti, kitu atveju teks skaudžiai nusivilti. Nori kažką turėti? Tai ir gyvenk taip, kad turėtum tu, o ne kiti.

Žinoma, nesakau, kad dabar visi būkim suknisti egoistai, galvokim tik apie save ir nieką daugiau. Ne! Žmogiškumas - tai savybė, kurią privalo turėti kiekvienas. Gerbti vyresniuosius (o dar labiau save), padėti draugui ir pan. - mūsų žmogiška pareiga. Tačiau kai ta pareiga virsta bereikalingu savęs dalinimu kitiems, viso to rezultatas - laimingi kiti, bet ne tu pats.