Pasiužsipirmadieniaujam

Net keista, kaip kelios malonios smulkmenos gali kardinaliai pagerinti nuotaiką. Vakarop grįžo tėtis  ir užėjęs į kambarį kažką padėjo ant stalo. "Va, lauktuvės iš Kalpokų gatvės". Pasižiūriu - kažkoks kompaktas. 

Pažiūrėjau, kas gero kompakte, o ten - senukų stiliaus muzika. Bet velniop tai. Keista, kad vis dar yra tokių žmonių, kurie džiugina net nepažįstamuosius. Šypsenos užtaisas - mažiausiai savaitei!

Parašiau į paliktą elektroninį paštą ir padėkojau. 

Kas gero/naujo/blogo? Nieko ypatingo. Gyvenu. 

Šiandien per lietuvių pamoką mokytoja mane, Algirdą ir Justę išvarė iš pamokos. Viskas prasidėjo nuo to, kad rašėm teksto suvokimą, kai kažkokia mergina iš lauko visu garsu surėkė "Ne*isk tu man proto, okay?!". Justė su Algirdu pradėjo juoktis. Sėdžiu su Algirdu, todėl juoku užkrėtė ir mane. Galiausiai visi jau purtėmės, kosėjom, vos laikėm juoką ir trūko tik kelių sekundžių, kad visu garsu užriaumočiau per klasę. Laimei (arba nelaimei), lietuvių mokytoja išmintingai tarė: "nešdinatės iš kabineto visi, kurie tąsosi ir negali normaliai sėdėti". Algirdas su Juste atsistojo iš karto, aš dar galvojau likti, bet atėjo dar viena juoko banga ir išbėgau iš klasės. Algirdas prieš nosį vos neužtrenkė durų, todėl kaip iš kokio veiksmo tiesiau delną ir pagavau/stumtelėjau beužsidarančias duris, kurios parėjo tiesiai Algirdui į nugarą. Atsiprašymams laiko nebuvo, nes koridoriuj kelias minutes kone raitėmės ant šaltų mokyklos grindų. Tada grįžom į klasę. Lietuvių mokytoja po pamokos liepė pasilikti ir parašyti pasiaiškinimą. Vis dėlto apsiėjom ir be jo.

Per trečią pamoką (chemiją) buvo profesinės karjeros paskaita. Ką gi, teisės studijoms ate-ate, nes teisės specialistų perteklius Lietuvoj didžiausias. Taip, kad labas, žurnalistika. Vėl. Išvis, einu į profkę ir būsiu kepėja. Va. Atsidarysu savo kepyklėlę ir kepsiu ekologiškus keksus. Ir bandeles-raides. Įsivaizduokit, ateini į kepyklėlę, o ten skaniausiai pasaulyje atrodanti pirma tavo vardo raidė.  Kietai, ką? 

Pagaliau pradėjau tesėti sveikos mitybos pažadą. Kol vieni kimšo bandeles, Gintarija, kaip tikra aristokratė, valgė ekologišką varškės sūrelį, mandarinus ir migdolus, o per pietus - dešreles ir makaronus. Faina aš, žinau. Tik sportuot tingiu. Bet reikia, nes jau susitariau su Aiste septintą bėgti krosą. Kitaip gerbiamoji mane sumuš.

Aiii, vos nepamiršau pačio svarbiausio šiandienos įvykio! MAN PAPILDĖ FORUMĄ! Tokia jau ta meilė. Vos po 6 žinučių. Smagu pasijuokti iš kai kurių ten esančių fruktų. Nesigailiu vėl užsiregistravus! :D

2013m. lapkričio 25d., 18:27