Pasiužsisavaitgaliadieniaukim

Vilija, pralenkiau tave. Kol tu sapnavai Šalčiūtę, aš sapnavau, kad dalyvauju X faktoriuj. Su grupe, kurią sudarė kažkokia trenkta mergina, kažkoks vaikinas, tas vyrukas, per atrankas dainavęs labai aukšta nata, kaip mergina, ir Valinskienė. Mes važiavom į paskutinį etapą, kai paskiriamas teisėjas ir atrenkamos 3 iš 5 grupės. Važiuodami į kaimą repetavom savo dainą, kurios melodija buvo kažkokios rusiškos dainos "Milijona milijona milijona alikros". Nuvažiavom, o mano tetos namuose vyko remontas, bet tai niekam nerūpėjo. Gavom Rūtą Ščiogolevaitę, jai sudainavom savo dainą. Galutinio verdikto nebesulaukėm, nes pabudau. 

Savaitgalį praleidau žiauriai gerai, žiauriai linksmai ir t.t., bet Akvilė, matyt, po Roberto ploto dar neatsigavus, todėl nuotraukų kol kas nagausiu. Gerai, kad nevažiavau, nes mažiausia, ko dabar norėčiau, tai pasikartojančio praeito šeštadienio ryto.

Vėl užsiregistravau one.lt . Taip, jau galit tyčiotis. Ir taip, niekas nepasikeitę. Per pirmas 23val. anketą peržiūrėjo 26 vaikinai/vyrai. Sulaukiau žinučių. Kas kultūringi, kas visiškai pošli. Žodžiu, viskas taip pat. 

Vakar dar nakvojo Giedrė (pusseserė), žiūrėjom "Spjoviau ant tavo kapo 2". Galiu pasakyt tik tiek, kad vienas žiauriausių iki šiol matytų. 

Vienas tų dalykų, kurių negaliu pakęsti, tai sekmadienio diena, o ypač vakaras. Tingiu mokytis, tingiu kažką daryti, noriu tik gulėti lovoj, gerti juodą arbatą, niurkyti katiną ir laukti X faktoriaus, kas yra vienintelis dalykas, dėl ko galiu pakęsti sekmadienius. Tingiu ruoštis biologijos kontroliniui, tingiu daryti matematikos namų darbus. Rytoj chemija, iš paskutinio kontrolinio gavau 5. Apskritai, tiek daug suknistai mokiausi, o to, ką liepė kartotis, paprasčiausiai nebuvo. Todėl vidury pamokos trenkiau lapelį ant kito tuščio suolo, kone išrėkiau, kad "Ne, viskas, nieko aš čia nesuprantu, tai ne man", atsistojau ir pasipiktinus išėjau iš klasės trenkdama durimis. Pasivaikščiojau, grįžau, o lapelis lyg niekur nieko guli ant mano suolo. "Nerodom ožių ir rašom, dar liko laiko". Bet buvau tokia pasipiktinus, kad jo net nebepaliečiau. Žodžiu. Fun

Tėtis nupirko mandarinų. Aš taip myliu savo tėtį. MANDARINŲ. Spėkit, kas ir toliau gulės lovoj ir juos valgys. 

Vakar pasimatavau tėčio darbinius akinius ir supratau, kad pasaulyje yra sutverti bent vieni akinių rėmai, kurie man visai tinka. Pagaliau, po dviejų metų sutikau, kad tėvai užsakytų tuos nelemtus akinių stiklus, kuriuos išrašė akių gydytoja. Gal ir nešiosiu. Namie ir kartais mokykloj. 

2013m. lapkričio 24d., 15:00