Tūsovčikas

Šeštadienio rytas. Pramerkiu akis ir kelias sekundes bandau susivokti, kur esu. "Akvilės gimtadienis, tiksliai..." Pakeliu galvą, apsižvalgau. Visi išsibarstę miega. Kas ant čiužinių, kas ant fotelių, ar dar kur. Skauda kairę ranką, ant kurios miegojau. Pasižiūriu - mėlynė. Perkratau vakarykštės dienos atsiminimus:

• Visu garsu groja muzika. Robertas užgriuvęs ant Akvilės ir glosto jos plaukus, kažką sako. Danielė nuo Akvilės gauna žinutę "Help!". Su keliom merginom pradedam juoktis iki nukritimo, kažkokiu būdu atplėšiam Robertą, po kelių minučių pradedam dar vieną degtinės ratą.

• Kažkokiu būdu atsidūriau lauke tarp rūkančių. Išplešiu iš Miglės rankų cigaretę ir pati užtraukiu kelis dūmus. Po kelių minučių grįžtam namo.

• Išsitempiu Robertą pasivaikščiot. Einam gana toli, abu jau neblogai apgirtę. 

Robertas: Ko tu bijai?

Gintarija: Nieko nebijau *juokiuosi*

Robertas. Bijai manęs.
Gintarija: Nebijau tavęs.

Robertas: Bijai, kad pakibinsiu.

Gintarija: Tipo šitaip? *stumteliu į šoną*

Robertas: Ne, tarkim jei apkabinsiu.

Gintarija: Nebijau, tiesiog to nenoriu.
*Nukreipiu temą ir paspartinu žingsnį, kad
greičiau grįžtumėm. Kokio velnio nuėjom taip toli?

Meilės trūkumas. Lindo prie Akvilės, nepasisekė, po keliolikos minučių prie manęs, aš ir jo nenoriu. Nekažką. Prie namų sutinkam Akvilę, kuri išėjo mūsų ieškoti. Abu nieko nepranešę išėjom ir neturėjom telefonų. Namuose dar tyliai paklausė, ar nepasibučiavom. Pradėjau juoktis, pasakiau, kad nenusišnekėtų. Net nupurtė.

• Dėliojam gimtadienio žvakutes. Akvilė iš kažkur ištraukia arbatinę žvakutę ir visą ją sukišą į tortą;
• Visi šokam pagal kažkokią dainą, kurios net melodijos nepamenu;
• Degtinės ratas. "Į Vitą!" ir išgeriu. Paskui dar du ratai ir nė vieno nepraleidau;
• Akvilė išgeria degtinės ir užsigeria šampanu. Tada stebisi, kad "kokios keistos sultys".
• Kažkaip vėl atsiduriu lauke, užtraukiu kelis dūmus. Vaizdas žiauriai sukasi. Grįžtant namo užkliūnu už kažkokio daikto ir nukrentu. Miglė su dar kažkuo padeda atsistoti, grįžtam.
• Pykina. Tualete vemiu.
• Miegojau, prabundu, šalia sėdi Deividas.
• Šokam.
• Degtinė, cigaretės
• Vemiu.

Daugiau nepamenu nieko. Nuotrupos iš Akvilės pasakojimų:

• "Kažkas rėkia: Į ką geriam, į ką geriam?
  Gintarija iš kito namo galo: Į maneeeee!"
• "Įsiprašė kažkoks vaikinas, nekviestas svečias. Audrius ir Deividas jį išmetė." (To išvis nepamenu).
• "Gintarija dedasi batus ir per visus namus rėkia: "Kur Rolandas? Pakvieskit Rolandą! Aš jį pamylėsiu!" Miglė kreivai į tave pašnairuoja."
• "Danielė ir Vita vos nesusimuša dėl kaldros."
• "Tu, beveik nepaeinanti, siautėji kieme. Keliu važiuoja policijos automobilis, ties mumis sulėtina, liepiu visiems griūti, o tave su Daniele pargriaunu. Policija nuvažiuoja."
• "Kažkuriam tai vaikinui rėkei, kad jis turi gerą šikną."
• "Supykino, nuėjau į lauką ir parėjo šliauka." Pasižiūrim į tą vietą prie lango - jos skrandžio turinys matosi visu grožiu. Fun.
• "Miglė apsipyko su Mode, tai liepiau tau su ja eit, kad praskaidrintum nuotaiką".
• "Turėjau tau užsegti liemenuką, nes, kai griuvai, sugebėjai  atsisegti"

Ryte visi išsiskirstė, pas Akvilę likau tik aš. Savijauta bloga, o kelnės purvinos kaip nežinau kas, striukė kambario kampe, vidinis pamušalas sutryptas ir purvinas. Namai kaip po karo. Kampuose tušti alkoholio buteliai. Plaukų kvapas specifinis, katastrofiškas. Veidas patinęs, bet ne smarkiai. Kai sėdžiu, viskas gerai, atsistoju, gerai savijautai adjos. Pagelbėjo tik šaltas dušas, kuris pirmą kartą buvo toks malonus.

Per visą dieną tvarkėm namus ir viena iš kitos šaipėmės dėl vakar. Išskalbėm mano striukę ir kelnes. Apie 8 vakaro dar išėjom į lauką. Miestelis tuščias. Pasivaikščiojom, jau ėjom namo, bet parašė Tomas ir paklausė, ar nenorim draugijos su juo ir Mantu. Sutiko. Priėjusios pusiaukelę iš toli matėsi judantys dviejų žmonių kontūrai. Ir judėjo ne visiškai tiesiai. Susipratom, kad ne patys blaiviausi. Nebuvo ir baisiai girti. Pasukom link mokyklos. Ten jie parūkė. Siūlė man, atsisakiau. Ta prasme... aš nerūkau. Čia tik penktadienio naktis kitaip rodo. Dar kurį laiką pabuvom ir jau judėjom link namų. Bet kur tau, nejaugi ramiai pareisim. Mantas pradėjo kabinėtis. Apsikabino. Akvilė su Tomu pradėjo juoktis. Pradžioj viskas ir buvo juoko forma, todėl taip ėjom kelias dešimt metrų. Paskui nusibodo, todėl išsisukau iš jo rankų. Tada dar keli bandymai. Pajutau, kad ranka slysta kiek žemiau, ties klubais, o to jau buvo per daug. Pakėlus toną ir išrėkus riebų keiksmažodį liepiau susirinkti rankas ir perėjau prie Akvilės, toliau nuo jo. Tada dar keli panašūs pasikartojimai. Viskas baigėsi tuo, kad jau ruošiausi duoti gerą plekšnę, bet Akvilė tai padarė pirma. Stiprokai. Galiausiai atsikabino, keliai išsiskyrė. Su Akvile nuėjom į parką, kur dar piktai burbuliavau dėl tokio idiotiškumo. Sutikom Vytautą, kurį laiką pabuvom su juo ir grįžom namo. Akvilė užbaigė butelyje likusį šampaną. Iškart po to griuvom į lovas.

Ryte, gerokai po pirmos, radom atsiprašančią Manto žinutę. Feisbuke - pakvietimas į draugus. Nepriėmiau. Tegu pirmiau susipažįsta su pagarba. I'm still angry.

2013m. lapkričio 17d., 22:28