Too cool for school

Pirmadienis? Ankstus rytas? Mokykla?

Aš nesutverta mokyklai. Šįryt tai supratau 7 val. ryto, vos tik pramerkus akis. Nusprendžiau, kad šiandien į pamokas neisiu, atidėjau žadintuvą dar dvejom valandom į priekį, apsiverčiau ant kito šono ir jau beveik miegojau, kai į kambarį atėjo tėtis ir pasiteiravo, kodėl nesikeliu. Pasakiau, kad auklėtoja serga ir nereikia į dvi pirmas. Patikėjo. Užmerkiau akis ir nugrimzdau į saldų miegą. 

Devintą valandą vėl prikėlė žadintuvas. Atsikėliau, nusiprausiau, apsirengiau, papusryčiavau, dėl vaizdo į rankinę įsidėjau kelias knygas ir mokyklinį švarką. Dar pavaidinau labai skubančią į mokyklą ir išdūmiau pro duris.

Turėjau laisvas mažiausiai 4 valandas, per kurias galėjau veikti ką tik noriu. Nuėjau į biblioteką, pasiėmiau dvi naujas knygas. Beje, ketvirtadienį vieną jų pažymiai turėsiu pristatyti per lietuvių pamoką. Tai reiškia, kad turiu ne daugiau kaip 3 dienas perskaityti "Įvykius, sukrėtusius Lietuvą" ir sukurti pristatymą. 

"Įvykiai, sukrėtę Lietuvą" - gerai žinomo lietuvių žurnalisto ir laidų vedėjo, Egidijaus Knispelio, detektyvinė knyga (359psl.) apie garsiausius pastarųjų dešimtmečių Lietuvos nusikaltimus. Niekur kitur neskelbti faktai, nuotraukos ir dokumentai - visa tai galima rasti būtent šioje knygoje. Mane visada domino kriminalinis pasaulis, todėl knyga kaip tik man. 

Antros knygos pavadinimas kalba pats už save. "Profesinės karjeros vadovas" (717 psl.) - vienas didelis kruopščiai aprašytų profesijų sąrašas. Pati vis dar kažkiek svyruoju dėl ateities profesijos pasirinkimo, todėl knygą radau pačiu laiku.  Darbo aprašymas, sąlygos, perspektvyos, atlyginimas, išsilavinimas, darbuotojo gebėjimai - būtent šiais aspektais aprašytos daugiau kaip 200 profesijų. Rekomenduoju tiems, kas dar nežino, kokią profesiją pasirinkti.

Kol išsirinkau knygas, praėjo maždaug pusvalandis, todėl buvo likę dar daug laiko. Nuėjau į "Megą" , praėjau pro rūbų parduotuves. Radau gražų turkio spalvos megztuką. Su akcija kainavo tik 25lt, todėl nusipirkau. Dar pavaikščiojau po parduotuves, nusipirkau karamelinę bandelę ir patraukiau link išėjimo.

Dar valandą pasivaikščiojau po Šilainius, o tada grįžau namo. Mama net neįtarė, kad mokykloj nebuvau. Pavalgiau ir prisėdau prie kompiuterio. Nieko gero, nieko naujo.

Nupiešiau piešinį dailės pamokai. Reikėjo egiptietiškais hieroglifais užrašyti savo vardą. Ir taip, galbūt mano vardas išskirtinis, kažkam gražus, bet, po velnių, kodėl toks ilgas?! Netilpo į lapą, todėl teko rašyti ne pilną vardą, o trumpinį. Diskriminacija kažkokia... Kol kažkas per 10 minučių pieštuku suvedžioja, tarkim, 4-5 hieroglifus (Goda, Ignas), kiti, pavyzdžiui, aš, turi vargti piešdami 9, o kur dar sutalpinimas? @#$%~! 

Kalbant apie vardą... Niekas nenužudo labiau, nei tai, kaip kartais žmonės jį ištaria. Mano vardas - Gintãrija. Ne Gintarìja, ne Gintarijà, bet G-i-n-t-ã-r-i-j-a. Ir nežinau, ar juoktis čia, ar verkti, nes kokių tik savo vardo kilmių neprisiklausau. Labiausiai nužudė šitas variantas: "Tu turėtum būti Gintarìja, nes čia sudurtinis žodis. Gintarìja - tai gintarus + ryja." Ką gi... Okay then.