Egzistuoju, bet tik kaip zombis

Tas momentas, kai atrodo, jog turi parašyti tiek daug, bet kartu ir nieko...  

Paskutinėm dienom gyvenu pagal rutinos režimą.  Neišsimiegojus atsikeliu 9 ryto, nubėgu krosą, grįžus pavalgau, nueinu į dušą, susitvarkau kambarį ir atlieku kitus buitinius darbus. Tada ilgam laikui prisėdu prie kompiuterio ir kitaip funkcionuoju. Pažiūriu televizorių, paskaitau knygą, su draugais išeinu į lauką arba tiesiog drybsau ant lovos ir galvoju. Paskutiniu metu galvoj visiškas sumišimas. Vaikštau kaip zombis, o nuo manęs vis dar neatstoja tas keistas, sunkus, nemalonus jausmas, slegiantis krūtinę. Galvoje 1000 minčių, nepaliekančių manęs ramybėj ir net neleidžiančių užmigti. Reikia grįžt į normalią savijautą ir į gyvenimą.

Kas dar ?

Priverčiau kurią tai dieną mamą su manim žiūrėti "Ir velnias dėvi Prada", nes dar nebuvo mačius. Man tai lygu nusikaltimui prieš egzistenciją, nes aš jį mačius daugiau kaip 8 kartus ir vis dar negaliu atsižiūrėti. Visada savo ateitį siejau su panašiu darbu, todėl šitą filmą galėčiau žiūrėti dar 1000 kartų.

Šiandien savaitei atjungė karštą vandenį. Visai laimei, spėjau dar po drungnu išsimaudyti, o ne po lediniu. Kitom dienom neturėsiu kur dingti, teks maudytis po lediniu vandeniu, kontrastinis dušas laukia. Brrr... Bet jei rimtai, tai jau seniau žadėjau maudytis po šaltu vandeniu rytais, nes geras užtaisas po to būna visai likusiai dienai, taip ir per mokslo metus darysiu. Tik niekaip neprisiverčiau. Dabar jau teks... 

Dar šiandien Kaune labai smarkiai lijo, žaibavo, griaudėjo. Apie vėją net nekalbu. Žodžiu - mini arba ne mini škvalas. Didžiąją jo dalį praleidau vonioj, nes maudžiausi, bet net ten girdėjosi, kad dedasi už lango. Išlindus iš dušo dar spėjau šiek tiek pafilmuoti pačią pačią pabaigą, kai lijo. Beje, pačiu metu nustojau filmuoti ir išjungiau fotoaparatą, nes po kelių sekundžių pasigirdo toks griaustinis, kad iš išgąsčio būčiau iš 5 aukšto išmetusi fotoaparatą.  Beje, filmuodama ne taip fotoaparatą laikiau, taip kad smagios kaklo mankštelės! :) P.S. Nelabai matosi, kad lyja. Kodėėėl? Ir išvis, per gražiai čia kažkaip atrodo... 

Vakar tikrai supratau, kad vis dėlto su virtuve man nepakeliuj. Kepiau varškės apkepą. Nenusisekusį rezultatą matot patys. Visas apsvilusiais kampais, sukritęs... 

Kaip bebūtų, atpjovus ir paragavus supratau, kad ne taip ir prastai. Dar vienas įrodymas, kad išorė ne visada atitinka tikrovę. 

Pabaigai: už lango vėl lyja, žaibuoja, o dangus užtemęs. Gal tai pasaulio pabaiga?
P.S. Ryt jau baigsiu savo skaitomų blogų TOP10 sudaryti, aprašyti ir pan, tai dar yra proga kažką įtraukti, maldauju, numeskit kokių gerų blogų linkus.
P.P.S.S. Meilutytė šaunuolė!!!
P.P.P.S.S.S. Akvilė faina! Jos blogas,