Kažkaip kitaip

Kad jau užsukai, tai susipažink su Aktija... (toks mano katės vardas)

Ir taip kiekvieną mielą rytą. Gintarija ant pagalvės krašto, katė per visą pagalvę. Ir tai, dar pasisekė, kad bent kraštą gavau, nes šiaip maždaug nuo 6 val. ryto miegu be pagalvės. Išvis, tegu džiaugiasi, kad yra nėščia, nes kitaip netektų pusės savo privilegijų, pavyzdžiui:

• Gerti vandenį iš mano puodelio. Nesvarbu, kad jos dubenėlyje vanduo
  pakeistas prieš kelias minutes. Juk iš Gintarijos puodelio skaniau;
• Ateiti ir atsisėsti prieš kompiuterio ekraną, kai guliu lovoj ir žiūriu įdomų
  filmą. Tada dėl jos turiu aukotis, atsikelti ir ją gražiai patraukti, nes į rankų
  mostus ir mano bumbėjimą ji nereaguoja;

Ir šiaip, Aktija turi keletą labai kvailų įpročių:

• Kai eina atsigerti ir lieka kokie 10 cm iki dubenėlio, ji tingi tuos 10 cm
  nueiti ir atsigerti kaip normali katė. Ji atsigula ir su koja tą dubenėlį
  atsivelka prie savęs, tada atsigeria ir nesugeba jo nustumti atgal.
  Geriausiai būna, kai naktį taip įvyksta kelis kartus, o tu ryte atsikėlęs
  kur nors skubi, nepamatai to pačio dubenėlio, kuris jau būna vidury kelio
  ir užkliuvęs nuspiri jį per visą koridorių. Tada dar 2 min. valai išsitaškiusį
  vandenį;
• Teptukus turiu laikyti giliai stalčiuj, nes kitaip visi jie bus nuvilkti už mano lovos;
• Pastoviai pereina per klaviatūrą ir nemato tame problemų. Tada draugams
  turiu aiškintis, kodėl jiems nusiunčiau maždaug tokią žinutę: "askj;;;;;ddfgfkf";
• Pradeda mane prausti miegančią. Ar aš tokia nešvari? Jau šitas tai
  veikia nerviškai, tada ją išstumiu iš lovos, kartais net per grubiai;
• Jei spinta bus palikta atidaryta, ji būtinai turės užšokti ant aukščiausios
  lentynos, o iššokdama išmesti toje lentynoje buvusius drabužius. Šitas
  pasitaiko labai retai, bet labai nervina;
• Jei įsipilsiu kokio gaivaus gėrimo ar šiaip kažko ir į stiklinę įsidėsiu šiaudelį,
  tai man nusisukus, kelių sekundžių laikotarpy tas šiaudelis bus nukniauktas ir
  nuvilktas man už lovos, prieš tai dar su juo pažaidus;

Kaip bebūtų, šitą katę labai myliu ir ji labai myli mane. Kažkaip gal kvailai skamba, bet yra tas ryšys tarp žmonių ir gyvūnų, yra... :D 

O dabar apie mane...

Vakar su Aiste ėjom pasivaikščiot link Neries. Bet iki jos taip ir nenuėjom, nes man labai knietėjo nueiti iki maždaug už 3km esančio Kleboniškio miško. Atrodo, netoli namų, o paskutinį kartą jame lankiausi gal prieš 5 metus. Išvis, kas aš per žmogus? Palyginus netoli manęs yra  tokių gražių vietų, o aš jose nesilankau. Reik daryt išvadas. Taaaigi, nuėjom iki jo, pasėdėjom ir po valandos grįžom atgal. Šiaip iš tos vietos, kur sėdėjom, atsiveria gražus vaizdas, bet neturėjau fotoaparato, todėl nenufotografavau. Tačiau radau nuotrauką internete!

        Fotografuota iš kažkurios kitos vietos, bet puikiai matosi dalis trasos, kuria ėjom ir Šilainiai ant kalno.

Buvo labai karšta, todėl pakeliui į namus vos nenutroškom, o grįžus pas ją išmaukėm gerus du kubus vandens. Dar kurį laiką pabuvom lauke, o paskui ėjom namo.

Grįžtant kieme pamačiau sėdinčią Samantą. Turbūt vienintelis dar likęs gyvas mūsų kiemo žmogus, kurį dažniausiai matau kieme, tai yra bent kelis kartus per savaitę. Sėdėjo viena, be Viktorijos, kurios nemėgstu, tai priėjau. Pakalbėjom ir visai įsikalbėjom. Susitinkam labai retai, nors gyvenam vienoj laiptinėj, tai turėjom daug apie ką pakalbėti. Tada išėjo Kristina. Dabar tai žiauriai absurdiškai nuskambės. Gyvenam vienam name, o pamačiau ją po 3 metų pertraukos. Pasikeitus. Labai. Tada trise pradėjom šnekėti. Įsikalbėjom iki tiek, kad atrodėm kaip 70metės močiutės, sėdinčios ant akmeninio suoliuko ir prisimenančios senus gerus laikus. Taip ir buvo. 

Prisiminėm visus kažkada čia gyvenusius vaikystės draugus, kurie dabar išsikraustę, visas padarytas nesąmones ir patirtus nuotykius. Netgi tuos pačius "Tuku tuku", "Chali chalo", "Tuku tuku traukinukas stop", "Mentus-terus", "Šviesaforą", "10 kart 10 lygu 100" ir visokius kitokius žaidimus. Kokių mes ten tik neprisigalvodavom. Bet užtat kokią vaikystę turėjom! Nesėdėjom prie kompiuterių, o lakstėm kieme. Keliai buvo nubrozdinti, bet veiduose švietė šypsenos. Pamiršdavom net pavalgyti ir niurzgėdavom, kai vakare tėvai kviesdavo namo. Susižeidus ant žaizdos dėliodavom trauklapius. Kartsydavomės ant karstyklių, darydavom visokius vorus, aštuonkojus, sukinukus į priekį, atgal, sukinuką ant vienos kojos ir t.t., lipdavom į medžius. Vogdavom kaimynų auginamas vynuoges, skindavom kaimynų gėles. Vien dėl to, kad tai buvo linksma! Važinėjom dviračiais, riedučiais, paspirtukais. Smėlio dėžėj kepdavom tortus ir pykdavom, kai kitą dieną jie būdavo sugriauti. Pamenu, kai palijus smėlį maišydavom su vandeniu iš balų ir darydavom kukulius. Ir kaip mamos pykdavo, kai namo grįždavom visi purvini ir tešlini. Žiemą statydavom barikadas ir sniego gniūžtėm kariaudavom dviem frontais, čiuožinėjom nuo didžiausio stadiono kalno. Tada į jį užlipti prilygdavo sunkiai įveikiamai misijai, o dabar toks mažiukas atrodo. Arba kai gaudavom iš tėvų pinigų, nueidavom į "Maisto prekes" , paberdavom ir sakydavom "Man tų gumų, kiek išeina." Ir šiaip, tiek nuotykių patyrėm, tiek juoko, ašarų, vaikiškų pykčių ir grasinimų, kad "viską pasakysiu mamai". Ir kažkaip dabar pasižiūrėjau atgal į praeitį ir supratau, kokią turtingą vaikystę turėjau. Ir žinau, kad mano vaikai turės tokią pačią, o ne visą ją praleis prie kompiuterio ar televizoriaus. Eeeeeeech, seni geri laikai. 

Kalbant apie senus laikus, radau savo darželio nuotrauką. Buvau tikra krasavica. :D :D :D Aš ta viršutinėj eilėj antra nuo kairės. DIEVETUMANO. :D 

Paskui dar nuėjom į parduotuvę, nusipirkom ledų, grįžusios dar pasivaikščiojom ir ėjom namo. Prieš tai dar susitarėm (mano iniciatyva) greitu metu susirinkti visi dar likę vaikystės draugai ir pas Samantą pasidaryti prisiminimų vakarą su geru filmu ir mano keptais sausainiais. Laukiu nesulaukiu. Gal net pavyks tuos išsikrausčiusius pasikviesti.

Grįžus namo prisėdau prie kompiuterio, paskaitinėjau naujienas feisbuke ir naujus TD straipsnius.  Atkreipiau dėmesį, kad TD jau tapo viena iš tų dažniausiai lankomų svetainių, nebereikia suvedinėti, tik paspausti Google Chrome ant TD langelio. :D

Tada mamai prisireikė prie kompiuterio. Ėjau pavalgyti. Man pasisekė, šaldytuve radau braškių. Vėliau galvojau, kad numirsiu iš nuobodulio. Buvo dešimta vakaro, todėl dar išėjau į lauką. Po pusvalandžio grįžus mama vis dar sėdėjo prie kompo. Puoliau į neviltį, kad iš nuobodulio mirsiu. Per TV nieko nerodė. Tada pasiėmiau fotiką ir ėjau terorizuoti kačių. Ne juokais jas užknisau. Čia keletas video: 

Šitas man ypač patiko. Myli mane mano katinas, myli. Gruzas.

Kalbant apie visokius fotografavimus, filmavimus, pastebėjau, kad kai susikūriau šitą blogą, pradėjau viską fotografuoti ir filmuoti. Vakar vakare nesveikai norėjau valgyti. Kepiausi 6 karštus sumuštinius. Naktį labai valgyt užsimanau, tai, kad nereikėtų vaikščiot naktį, išsikepiau daugiau. Ir nors buvau žiauriai alkana, laukiau kol jie visi iškeps, kad sudėjus į lėkštę galėčiau nufotografuoti. Čia jau virš visko. :D Bet sumuštiniai žiauriai skanūs buvo. 

Šiandien atsikėliau kaip įprasta - 13.30. Nepasakosiu visko smulkiai. Susitikau su Luku, pasivaikščiojom, pakalbėjom. Paskui grįžau namo, nolaifinau prie FB ir TD. ;D Tada neturėjau ką veikti, tai susidariau naują muzikos grojaraštį. Po kurio laiko susitvarkiau spintą. Radau džinsinį sarafaną ar tai suknelę. Supratau, kad ji(s) man atsibodo, todėl nukirpau sijoną ir liko švarkelis. Išradingai pavariau, išradingai. Bandžiau su juo nusifotkinti. Nesuprantu, kokia mistiška vieta tapo namų koridoriaus dalis, kur yra veidrodis. Nesifotografuoja normaliai, liejasi viskas. Kaip su batonu fotkinta. Rimtai. Nesuprantu, kas tam fotoaparatui negerai. :D 

Daugiau nieko doro ir nenuveikiau. Mama neseniai padarė spagečius. Buvau dar parduotuvėj. Nusipirkau saldaininę apyrankę :D Ne vien ją pirkau. Dar daaaug apelsinų ir kivių. Bus vaisių salotos šiandien vakare ^^.

sumu

Pabaigai: gal žinot kokių nors flilmukų montavimo programų be Windows Movie Maker? Labai labai reikia !!! Ir dar, klausimukas jums: ar jūsų augintinis turi kvailų įpročių? Jei taip, būtinai pasidalinkit komentaruose, labai įdomu!