Kaimas - namai - kaimas

Nu ir pažadukas iš manęs... Sakiau, kad vakar kaip žmogus parašysiu naują įrašą. Taaaip... Kurgi ne... Vakar grįžau gan vėlai, buvau pavargus ir... nu ok, visą laiką prasėdėjau FB ir pračiatinau. :D

Kaip bebūtų...

Pastarąsias 7 dienas aš buvau oficialus kaimo vaikas!

Po konflikto su mama (priešpriešpaskutinis įrašas ) likau nakvoti pas Aistę, o kitą rytą išvažiavau į kaimą. Ir nesigailiu! Žiauriai smagiai praleidau laiką. Kaip žadėjau, šis įrašas bus ilgas (dabar, kai jį parašiau, matau, kad jis labai ilgas... ). dar žadėjau, kad bus nuotraukų ir video, bet pusseserė man dar jų nesusiuntė, todėl pažadu, kad kai jas ir juos gausiu, įkelsiu į šį įrašą ar atskirą, nes jų tikrai daug. 

Kur ir pas ką aš buvau tas 6 dienas?

Mano kaimas yra ~30km. nuo Kauno, jo pavadinimas Vandžiogala. Mielas, judrus, vidutinio dydžio miestelis, bet aš jį vadinu kaimu, nes čia gyveno mano seneliai tiek iš mamos, tiek iš tėčio pusės. Apskritai, čia gyvena daugiau nei pusė mano giminės. Buvau pas savo krikšto mamą ir dvi pusseseres nuosavame name. Pusseserių vardai - Akvilė ir Giedrė. Akvilei 15m., Giedrei 18m. 

Akvilė

Giedrė

Ką gero veikiau?

Pirma diena - sumišusiai

Pirmos dienos pradžią vis dar buvau be nuotaikos po konflikto su mama, bet Akvilė netrukus ją praskaidrino. Tiesą sakant, net nepamenu, ką gero nuveikėm tą dieną, tik žinau, kad vakare išėjom į lauką. Pasivaikščiojom po miestelį ir nuėjom į parką. Sėdėjom ant sūkuriuko ir nesisupom, nes pusseserė nėra sūpynių mėgėja. Valgėm saulėgrąžas, kvailiojom ir daug kalbėjom, įprasta. Vėliau į parką atėjo kita mano pusserė su ~6 savo draugais. Likusią vakaro dalį daugiausiai prasisupau ir prasėdėjau prie Akvilės, nes tik iš matymo pažinojau Giedrės draugus. Na gerai, buvo kažkada hmmm.... ok, drožiu tiesiai šviesiai - gėrėm pas Andrių. (Pirmas normalus mano gėrimas ir tai buvo šių metų pavasarį). Tai buvo pirmas kartas, kada su jais teko normaliai, jei taip galima pasakyti,  "pakalbėti" ir šiaip susipažinti. Kaip bebūtų, dar jų normaliai nepažinojau, tai tą dieną buvo kiek nejauku būti tų žmonių tarpe. Daugiausiai laiko pratylėjau arba prakalbėjau su Akvile, dar ėjom pasivaikščioti ir tiek. Apie dvyliktą grįžom namo, aš buvau be nuotaikos. Nežinau, kodėl. Tiesiog. Buvau pavargus, nesveikai norėjau miego, o kai atsiguliau į lovą, pusseserei paskambino jos vaikinas. Jie pradėjo kalbėti, o aš bandžiau užmigti, nors nelabai pavyko. Kai galiausiai jau buvau beveik mieganti, atėjo žinutė. Nuo Martyno. "Ką tu?" Seriously?! Parke buvo ir jis. Bendravom kurį laiką virtualiai, per telefoną ir FB, o tas parke nesugebėjo manęs nei užkalbinti, nei normaliai į mano pusę pažiūrėti. O vakare pyst nuo jo pareina žinutė. "Ką tu?". Nu šakės. Keista, kai realybėj žmogus visiškai nebendrauja, o vakare vėl parašo. Bet per daug to nesureikšminau, šiek tiek pasirašinėjom, į galą pareiškiau, kad jis nedraugiškas, dar kelios žinutės, po jų "labanakt.", tada dar ilgas pokalbis su pussesere ir saldus miegas.

Antra diena - gal galima ištrinti pirmą jos dalį? Prašau? Maldauju?

Kitą rytą atsikelėm apie pusę dvylikos. Atvažiavo Akvilės vaikinas, pasiūlė važiuoti maudytis. Sutikom. Aišku, Giedrė nebūtų Giedrė, jei nesugalvotų zapadlo ir nepakviestų Martyno kartu. Aš nebuvau prieš, tebūnie. Susiruošėm, nuvažiavom. Ir OMG. Žinot tą momentą, kai ŽIAURIAI nesibendrauja su žmogum, kai jaučiasi žiauri įtampa ir būna labai nejauku? Jei ne, tai tikrai nelinkiu patirti tokio jausmo. Siaubas. Košmaras kažkoks. Tragedija. Reikėtų Martyną pasveikinti, jaučiu pirmas žmogus, su kuriuo realiai man taip žiauriai nesibendravo. Pokalbis VISIŠKAI nesirišo, o dar tie likę debilai su savo frazėm ir gestais. Buvo žiauriai nejauku, beveik visą laiką pratylėjom. Jau geriau buvo tylėti, nei megzti kažkokį pokalbį, nes realiai neturėjom beveik apie ką kalbėti. Tada ir supratau, kad tuo mūsų bendravimas ir baigsis. :D  Grįžus pagaminom pietus, pavalgėm. Vakare jau tarėmės su Akvilei eiti į lauką, kai jai paskambino Danielė. Žmogus, kurio nekenčiau ir dėl kurio pagrinde išėjau iš skautų, kuris man privarė kaip reikiant. Kaip bebūtų, paskutinį kartą ją mačiau sausį. Keista, kad taip ilgai galiu laikyti pyktį ir jis nė kiek nesumažėjo. Kaip bebūtų, ji pati pasiūlė į lauką eiti trise (dėl ko labai nustebau). Sutikau. Susitikom, pradėjom kalbėti. Aš pagrinde tylėjau ir griežiau dantimis. Po kurio laiko Akvilei paskambino draugas ir mes likom dviese. Nebenorėjau tos įtampos, todėl pasiūliau užkasti karo kirvius ir susitaikyti. Ji sutiko. Ir viskas. Kaip keista, kai metus ir daugiau laikytas pyktis atslūgsta per 10 sekundžių... Pradėjom kalbėti ir prisiminiau senus laikus, kai kažkada pakankamai gerai bendravom. Keista, kai žmogus, kurio nekentei visa širdim, po kurio laiko gali būti fainas ir su juo gali kalbėti visiškai laisvai. Pakalbėjom apie skautus, pasijuokėm. Grįžus Akvilei nuėjom į parką. Po kurio laiko atėjo Giedrė ir jos draugai. Buvau pakankamai geros nuotaikos, todėl tą vakarą bendravosi daug lengviau. Daug prisijuokiau, pamėčiau į krepšį, šiaip pabendravau ir su kitais žmonėmis, ne tik Akvile ar Giedre. Kuo labiau į vakarą, tuo linksmiau buvo man, todėl apie vienuoliktą jau juokiausi daugiau, nei kalbėjau. Net tragišką bendravimą su Martynu iš dalies atstačiau, bet čia nesvarbu. Vakare su Akvilė su Daniele nuėjo pas Danielę, o mes su Giedre palydėjom dalį jos draugų namo. Grįžom apie pirmą, pavalgėm ir ėjom miegot. Bent jau Giedrė ėjo. Tik nesėkmingai, nes neleidau jai miegoti iki pusės keturių, kadangi man prasidėjo išsikalbėjimo valandėlė.

Trečia diena - pusseseriškai, draugiškai ir su siaubo elementais!

Ryte su Giedre ir jos draugais ėjom pasportuoti. Nesuprantu,ką jie sau galvoja tokiu oru sportuoti. Košmaras. Buvo taip karšta, kad po kelių apibėgtų stadiono ratų ir ~100 pritūpimų mano veidas buvo toks radonas iš išmestas plėmais, kad visą laiką buvau nusisukusi. Gėda... Grįžau namo, o po kurio laiko su Akvile ir jos vaikinu išėjom vėl ten pat. Prie turnikų, į mokyklos stadioną. Nieko gero ten nebuvo. Žinot tą jausmą, kai stovi prie porelės toks forever alone? Taip jaučiausi aš. Man reikia vaikino. Rimtai. :D Dieną nenuveikiau nieko doro, bet į vakarą su Akvile išėjom į lauką. Buvo vėsu, todėl žmonių beveik nebuvo. Linksmai praleidom laiką. Po kurio laiko prie mūsų prisijungė Robertas, vėliau Vytautas. Jam 27 m. ir jis 7 metus praleido kalėjime. Taip, perskaitei teisingai. Nežinau, ką pagalvojai, bet neskubėk teisti. Tiek jo, tiek manęs, kad maždaug vienuoliktą nakties sėdžiu parke su pussesere ir juo. Man juokinga, kai žmonės turi nusistatę kažkokius tai stereotipus. Jei iš kalėjimo - viskas, nebe žmogus. Keista, kad pati iki šiol taip galvojau. Tačiau gerokai pakeičiau nuomonę. Keista, kadangi nė iš tolo nepasakyčiau, kad Vytautas iš kalėjimo. Jokio žargono, agresyvios išvaizdos, gero žmogaus veidas. Rimtai, man jis net į Andrių Rimiškį užnešė. Ir labai išmintingas, subrendęs, protingas žmogus, besidomintis astronomija. Jokių tatuiruočių, įžūlumo, agresyvumo, keiksmažodžių. Jokio kalėjimo ženklo. Už ką sėdėjo? Už žmogžudystę. Tačiau už netyčinę. Nepasakosiu smulkiai, tačiau taip gali nutikti tiek man, tiek bet kuriam kitam, tiesiog nelaimė, nelaimingas atsitikimas. Ir manęs visiškai nenustebino Luko žinutė, kurioje jis pasibaisėjo, kad sėdžiu su tokiu žmogumi. Negaliu pakęsti, kai žmonės skuba teisti, nežinodami pilnos istorijos. Teisia, o patys teisiami būti nenori. Ech... Visada taip buvo, visada ir bus. Po kurio laiko prisijungė Danielė. Man buvo šalta, todėl nuėjau iki namų apsirengti. Grįždama bandžiau trumpinti kelią, bet gavosi tiap, kad prailginau du kartus, dėl to iš manęs dar lazdavosis mažiausiai metus. Fun. Padovanojau žmonėms gerą juoko dozę su savo vaikščiojimais "per sutrumpinimus". Ai, dar buvom žadėjusios trise naktį eiti į kapines palaistyti gėlių. Turėjom laiko iki 5 ryto, nes pusseserių mama (mano krikšto mama-teta) vėl dirbo naktinę pamainą. Bet paaiškėjo, kad jas palaistė Giedrė, todėl planai žlugo. Apie pirmą pasidarė dar šalčiau, todėl mudvi su Daniele išėjom pas Akvilę namo, palikę juos vienus. Grįžom, o Giedrė su draugais žiūrėjo filmą, todėl tyliai pasidarėm valgyti, užsikaitėm arbatos. Užsimanėm salotų, todėl nuėjau į daržą jų priskinti. Grįžus Danielė man pareiškė, kad priskyniau ne salotų, o pienių lapų. Ok then... Kartą vietoj mėtų priskyniau žemuogių lapų, o dieną prieš vietoj krapų vos nenuskyniau ramunių lapų. Danielė tuos lapus išmetė, nuėjom priskinti salotų dviese ir vis dėlto paaiškėjo, kad aš buvau priskynusi salotų... :D Prisijuokėm sočiai. Grįžus draugai jau buvo išėję, tada pavalgėm, pradėjom šnekėti apie spiritizmą, anomalijas, vaiduoklius ir siaubo filmus. Viskas būtų buvę normaliai, bet kažkas iš viršaus mūsų tikrai nemėgsta. Kai jau pasidarė baugu ir nusprendėm nebekalbėti tomis temomis, lyg niekur nieko dingo elektra. Danielė sustingo, o aš kelių sekundžių bėgyje klykdama jau bėgau į Akvilės kambarį. Po seundės ir ji. Paskui, atsiradus elektrai, žvengėm kokę valandą. Dar žaidėm alias'ą, po kurio laiko grįžo Akvilė. Tada įsijungėm  serialą "Amerikietiška siaubo istorija" ir po pirmos serijos nuėjom miegoti. Nelogiškas kažkoks tas serialas ... :D

Ketvirta diena - nieko ypatingo

Veiksmas, kaip visad, prasidėjo nuo 6 vakaro, kai visi prisivertėm išsiversti iš lovų. Pažiūrėjau naują "Pretty Little Liars" seriją, o vėliau su Akvile išėjom į lauką. Visą laiką prakvailiojom, o į naktį prisijungė Robertas ir Vytautas. Su jais sėdėjom iki kokių 2 nakties, o tada su Robertu išėjom namo, nes buvo tikrai šalta. Nežinau kodėl, bet man Robertas pasirodė toks trenktas. Rimtai. Kitiems jis fainas, kietas, panašiai, bet aš tai ne baxūrą, o bobą jame mačiau. Bijo greičio, net ant to pačio sūkuriuko greičiau pasisupti bijo. Nu koks vaikinas taip elgiasi? Kaip bebūtų, jis buvęs geras mano brolio draugas, kažkada seniai netgi pas mus nakvojo. ;D Keista buvo jį pamatyti po 7 metų pertraukos. Žodžiu, dviese parėjome, jis į savo namus, aš į Akvilės. Grįžus pavalgiau, įsijungiau nematytą "Vampyro dienoraščių" seriją ir visą laiką galvojau, kaip neužmigti. Link pabaigos jau buvau patikėjusi, kad neužmigsiu ir baigsiu žiūrėti seriją, bet kur tau... Ryte atsikėlus supratau, jog man užmigus kompiuterį išjungė apie trečia grįžusi Akvilė. :D

Penkta diena - šaltai, bet linksmai

Dėl ko šaltai? Todėl, kad Akvilė ir Skirmantas (jos vaikinas) sugebėjo susipykti kapinių teritorijoj, kai buvom nuvažiavę vėl palaistyti gėlių. Buvo vakaras, labai šalta, bent jau man, su maike trumpom rankovėm. Debilai visiški. Susipyko ir pusę valandos lauke aiškinosi santykius. O aš tuo momentu patūpčiojau, pavaikščiojau po kapines, sukalbėjau apie 15 maldų prie senelių kapų, pradėjau skaityti skelbimus, apie kapinių tvarką, net sužinojau, kad jų valdytojas. Galiausiai jau planavau įsivesti į telefoną paminklų pardavimų firmos numerį, kai pagaliau jie baigė savo nesąmones ir važiavom namo. Šiaip laiką dieną praleidom linksmai, nieko ypatingo. 

Šešta diena - SUPER!

Dieną skyrėm namų tvarkymui, gaminimui ir pan. Aš išploviau indus,padėjau nuskusti bulves, priskyniau salotų ir serbentų. Pas maen yra tokia keista tradicija, kad kai atvažiuoju į kaimą, pastoviai ten kažkas sulūžta ir sudūžta. Kiekvieną mielą kartą. Tą dieną plaudama indus sudaužiau stiklinę. Niekas už tai nesupyko, bet aš vėl pajaučiau savyje talentą viską griauti. 

Vakare išėjom į lauką, ten jau buvo įprasta kompanija, tik dar prisijungė Robertas, kurio šiaip nebūna, ir jo pusbrolis. Nieko super-duper ypatingo nenuveikėm, linksmai praleidom laiką ir tiek. Tačiau po kurio laiko dangus smarkiai apsiniaukė ir buvo aišku, jog bus lietaus. Atėjo Roberto brolis, kitas buvęs geras mano brolio draugas ir labai nustebo, kad aš esu ta pati Manto mažoji sesutė. Ką norėti, 7 metų pertrauka... Po kurio laiko su Akvile, Robertu ir jo pusbroliu Justu nuėjom į parduotuvę, nusipirkom saulėgrąžų ir ledų. Grįžus dar sužaidėm minusą. Laimėjau garbingąją paskutinę vietą, bet pareiškiau, kad aš nepralošiau, o išeinu savo noru. :D Po valandos pradėjo temti, o tada lyti. Pusė išėjo namo, kita pusė ėjo į sceną-pavėsinę. Ten toks didelis daiktas, kur koncertuoja atvykę žmonės. Sėdėjom ratu kaip kokie sektantai, buvo šalta, smarkiai lijo, pūtė vėjas, daugelis buvom su maikėm, aš dar su džinsiniu švarkeliu. Klausėm Akvilės repo. Tada muziką paleido Justas. Rate kalbėjom, prikolinom, kol galiausiai dar daugiau žmonių išėjo ir likom penkiese. Buvo apie dvylikta, man ne juokais šalta. Atsistojau ir pradėjau trypčioti, šokti. Po kurio laiko prisijungė Justas, tada Robertas ir prasidėjo šokių vaarėlis pavėsinėje per lietų. Šokom net pagal ventukų muziką, bet buvo žiauriai linksma ir žiauriai taškė. Vaizdų buvo gerų. Taip linksma seniai nebuvo. Tik va suprantu, tie du tai buvo išgėrę šiek tiek, parūkę normaliai, o aš ką? Man net to nereikėjo, vis tiek stogą rovė. Kitą dieną kiek pasakojo Akvile, tai jie su Vytautu ten jau purtėsi iš juoko dėl mūsų. Bet užtat kokios geros tos kelios valandos buvo! Paskui nusibodo, buvo šalta, tai apsikeitėm feisbukais ir ėjom laikint vieni kitų nuotraukų. Paskui pajudėjom link namų. Susibendravau su Justu, linksmas žmogus. Apie trečią nuėjom pas Akvilę ir Giedrę (ji jau turėjo miegoti, bet nemiegojo), išgėrėm arbatos. Po du puodelius. Iki keturių nakties-ryto linksmai praleidom laiką ir tada kiekvienas išėjo kas sau. Aš ėjau miegoti. 

Septinta diena - nuobodokai, bet darbingai

Dieną nenuveikėm nieko gero, pratingėjom, pražiūrėjom "Vampyro dienoraščius". Į vakarą atvažiavo tėtis, todėl ėjau jam padėti darbuotis statant namuką. Darbo buvo nemažai, bet ir padarėm nemažai: sukalėm dailylentes, įstatėm tualeto duris, dar ten daug laiko tie stakta kažką darėm. Aš tik laikiau, o tėtis gręžė. Bet jūs nė neįsivaizduojat, kaip atrodė mano akys, kai reikėjo tas duris įnešti į namuką. Jos svėrė gal toną! Man akys vos neišsprogo... Nieko, įveikėm. Vakare Akvilė su Giedre ir Julija išėjo į lauką, o aš netrukus išvažiavau namo. Visą kelią prakalbėjau su tėčiu, prasiklausiau muzikos. Dar užsukom į Maximą, nes norėjau nusipirkti Lukos žurnalą, kadangi ten jau yra mano straipsnis. Bet jo ten nebuvo! Didžiausioj Šilainių Maximoj, dviejų x. Nebuvo! Bet nemiriau. Nusipirksiu šiandien. Grįžus jau buvo vėlu, po vienuolikos, ketinau parašyti įrašą, bet man parašė Andrius. Kažkaip keista. Man atrodo, aš jam kritau į akį. Nu matosi. Bet nesvarbu. :D :D Pračiatinom geras dvi valandas, o tada ėjau miegoti. 

Šiandienos rytas - košmaras

Mama šeštą ryto kaip viesulas įsiveržė pasakyti, kad Aktija jau pagimdė du kačiukus. Aš taip norėjau miego, kad pradėjau burnoti, jog pasižiūrėtų į laikrodį ir net neužfiksavau nieko apie tuos kačiukus. Apie devintą įėjo tėtis ir mane prikėlė, pasakė, kad jau važiuojam į Vandžiogalą, nebent galiu važiuoti vėliau, apie trečią. Pasirinkau antrą variantą. Kodėl? Nes aš didžiausia lopė pasaulyje! Šiandien Giedrės išleistuvės, aš nenuėjus į dušą, nežinau ką rengtis, o kambary kaip po trečio pasaulinio. Dar nebaigiau rašyti šio įrašo ir nesusidėjau daiktų, kadangi nuvažiavusi šiandien ir vėl ten liksiu ilgesniam laikui. Taip, Gintarija.. Ką tu veikei vakar? Fuck Facebook. Fuck everyone. Dabar mano kompiuterio laikrodis rodo 12:56, taigi, man liko dvi valandos viskam. Gal net mažiau. Be to, būtent tada, kai turėčiau atrodyti normaliai, vėl išbėrė veidą, nes vakar nesusivaldžiau ir suvalgiau 5 šokoladinius saldainius. Nuotraukoj nesimato, nes apšvietimas kitas. Ir išvis, mano rytis atvaizdas veidrodyje tiesiog rėkte rėkia: eik į dušą ir tapk žmogum!

Todėl skubu taip daryti. Ne, bus geriau, jei susidarysiu sąrašą darbų, kuriuos per dvi valandas turiu padaryti, bus aiškiau.

1. Nueiti į dušą; Done
2. Susisukti plaukų galus bigudukais; Done
3. Išsipešioti antakius; Done
4. Pasikloti lovą; Done
5. Sugalvoti, ką rengtis į išleistuves; Done
6. Pavalgyti; Done
7. Suruošti drabužius tėčiui; Done
8. Sugalvoti, kokias gėles pirkti; Done
9. Susidėti daiktus į kaimą; Done
10. Pasikrauti telefoną;
11. Sutvarkyti bent vizualiai betvarkę kambary; Done
12. Aptvarkyti spintą, kad iš jos bent jau negriūtų drabužiai.

Pabaigai: Mano Aktija atsivedė 3 kačiukus! Visi berniukai, labai maži, labai gražūs, sveiki, viskas labai gerai. Man tai nėra didžiausia pasaulio šventė, nes tai jau 9 mūsų šeimos išvesta vada. Bet vis tiek fainai! Spirgiukai maži. :) Negaliu fotografuoti, kol neatsimerkę, gaila...

PATAISYMAS: KĄ TIK GIMĖ KETVIRTAS - MERGAITĖ.

P.S. Simona, ačiū kad pašėrei mano žuvis, kol buvau kaime, nenudvėsė... :)

P.P.S.S. Vėliau įkelsiu foto ir video

P.P.P.S.S.S. Pasiūlykit gerų dainų - pažadu visas išklausyti :p

P.P.P.P.S.S.S.S. Nesusidarykit kažkokio blogo vaizdo apie mane. Namo grįždavom taip vėlai, nes sutapo, kad 5 naktis iš eilės mano teta dirbo naktinę pamainą. Pati nerūkau ir negeriu, tačiau tai darantys žmonės netrukdo, todėl nesmerkit. :)