Šypsokis, pasaulis pilnas idiotų! :)

Niekaip nesuprantu, nejaugi aš tikrai tokia įdomi? 

Dar labiau negaliu suprasti to, kam žmonės anonimu stumia ant manęs į ne mano ask.fm . Taip pat negaliu suprasti, kokiu tikslu. Dar niekaip nesuprasiu, kam taip beviltiškai švaistyti laiką. Tai ne atsakas į mano kažkokius veiksmus, nes jų tiesiog nedarau tokių, kad paskui stumt reikėtų. Bet ko labiausiai nesuprantu, tai kam po gerų 2 metų  prisiminus žmogų vėl reikia daryti tokias nesąmones. Keista kažkaip. Žinau, kas rašo ir dėl to ne pykstu, o juokiuosi. Kai pagalvoju, seniau iš pykčio rankos būtų pradėjusios drebėti, o dabar tiesiog sėdžiu ir su užuojauta šypsausi. Sakoma, berniukai bręsta lėčiau. O aš manau, kad kai kurie išvis nebręsta... Pamenu, neseniai galvojau, kad per du metus tam tikri žmonės įgavo protą, norėjau netgi vėl juos sutikti, pamatyti, prisiminti labai senus  ir, pripažinsiu, gerus laikus ir pasijuokti iš visų tų nesąmonių. O dabar matau, kad teks sėdėti prie kompiuterio ekrano ir juoktis, nes niekas nepasikeitė. Kai kurie idiotai liko tokie patys. Hm. 

Nustebino tik atsakymai į visus šituos klausimus. Ta prasme, juk jie iš žmogaus, su kuriuo dabar mus sieja tik bendri prisiminimai ir abipusė antipatija. Tik iš mano pusės mažesnė.  Kažkada labai seniai su šita mergina buvom geros draugės, o vėliau nebeliko nieko, visiškai. Tačiau visada gerbiau tokius žmones, su kuriais nutraukus ryšius nesidrabstoma purvais. O tiesiog gyvenama toliau. Nesinori rašyti kažkokių ilgų litanijų, nes jos vis tiek beprasmės. Tiesiog tuo pačiu apima tiek juokas, tiek liūdesys. Juokas, nes tokių žmonių, kurie per 2 metus negali subręsti ir gerai jaučiasi tik gadindami nuotaiką kitiems, gaila. O liūdna, nes su tais žmonėm dabar viskas kitaip, tik labai gilūs geri prisiminimai liko. Blemba, juk vis dėlto mes buvom senbuviai, mes buvom tie tikri algimantiečiai (vadovas Algimantas), mes  juk buvom  mes! O  dabar nieko neliko, tik karts nuo karto apsireiškiantis kelių debilų idiotizmas.

Labiausiai man keista būna, kai žmonės rimtai priima visas tas anonimų sapaliones. Rimtai. Skaičiau neseniai vienos merginos blogo įrašą, o paskaičius likau abstulbus, kiek įtakos žmogui gali padaryti anonimiški komentarai ir kiti negatyvūs apsireiškimai. Jei aš kreipčiau dėmesį, po šiandien atrastų klausimų apie mane pagalvočiau, kad esu stora, o tada pradėčiau kūdintis. NEVER! Anonimai visada liks anonimai, o aš tuo tarpu gyvensiu taip, kad man būtų gera. Ir kiti turėtų. Taip? Juk aplinkiniai visada kažką galvoja, nereikia kreipti dėmesio, o ypač, į anonimus. Gyvenimas pilnas idiotų. O tu tiesiog nusišypsok, kad nesi vienas jų. :) Daug geriau, nei nervintis. 

P.S.Keistas kažoks žiauriai įrašas... :D
P.P.S.S. 4 dienos be šokolado! Mušiu rekordą - nevalgysiu visą mėnesį. Kas nežinot, esu alergiška kakavai, kuri įeina į šokolado sudėtį, veidą labai beria. :D