Išsimušusi iš ritmo

Ir kai kas manęs dar klausia, kodėl aš tiek laiko kaime
praleidžiu. Šiandienos rytas buvo tik dar vienas įrodymas,
kad mano namuose normaliai gyventi tiesiog neįmanoma.

Vakar su Akvile grįžom iš kaimo pas mane. Nieko doro nenuveikėm. Apie trečią įsijungėm "Ir velnias dėvi Prada" (galėčiau milijoną kartų žiūrėti), baigus jį žiūrėti ir dar pasikalbėjus, apie pusę šešių nuėjom miegoti. 

Tikėjausi kaip normalus žmogus vidury vasaros išsimiegoti, bent jau iki dvylikos. Bet kur tau! Devintą ryto į kambarį įsirovė mama, prisėdo prie kompiuterio ir ėmė traškinti tą suknistą klaviatūrą, spaudinėti pelę ir dar tyliai muzikos užsileido. Pabudau tarsi po gero baliaus, kaip per pagirias, susiėmusi už galvos, pajuodusiais paakiais ir dar velnias žino kaip atrodanti. Tada dar prikimusiu balsu, visa apsimiegojusi bandžiau išstenėti kažką panašaus į " Tu žinai, kiek dabar valandų? Išjunk muziką, eik teliką pažiūrėt ar dar ką, mes miegoti norim." Mama pareiškė, kad laikas keltis, o aš buvau per daug prastos būsenos, kad kažką atsakyčiau ir po 5 min. vėl užmigau. Buvau garantuota, kad galėsiu toliau miegoti, bet po penkiolikos minučių jai paskambino kažkokia vasaros nepajautusi draugė ir jos pradėjo kalbėtis telefonu. Būtų viskas gerai, jei tai būtų galima pavadinti kalbėjimu. Aš nesuprantu, kam kalbant telefonu rėkti ir juoktis per visus namus? Nuo kada reikia maždaug 58595 decibelų, kad žmogus, su kurio kalbi telefonu, tave išgirstų? Paprašiau vieną kartą, kad kalbėtų tyliau. Bet kur tau... Tada nebe apsikenčiau, išsikrapščiau iš lovos, kaip viesulas nudūmiau pas mamą į kambarį ir pradėjau tiesiogine to žodžio prasme rėkti, kad normalūs žmonės dar miega ir kad tegu bent kartą jaustų pagarbą kitiems, nes kai miega ji, turim tipenti ant pirštų galų. Neduok Dieve prikelsi. O iš jos pusės nei lašo atsižvelgimo į kitus. Išsirėkiau, nuėjau į kambarį, vėl griuvau į lovą ir mama jau kalbėjo tyliai. Bet taip ir nebe užmigau, nes Akvilei kažkas pradėjo rašinėti žinutes. Viso to rezultatas - 4 val. miego. Fun.

Dabar mano kompiuterio laikrodis rodo 18:24. 

Ką aš nuveikiau per dieną?

Nieko. Vis dar sėdžiu su pižama ir tingiu eiti į dušą, o tada į parduotuvę. Mama paliko 20 lt, kad nusipirktumėm kažko valgomo, bet aš taip tingiu, kad sėdžiu beveik alkana. Akvilė mieste. Tiesa, parašiau naują straipsnį į TD. Dar pamenat, kai sakiau, kad įsirėminsiu savo straipsnį iš Lukos žurnalo? Taip, aš tai padariau! :D

Šiek tiek kreivai įsirėmino ir pan., bet vis tiek fainai! Atrodo, toks menkas dalykas, straipsniukas "Lukoj" pasirodė,
 bet kiek įkvėpimo suteikė! Rudenį grįšiu į Jaunųjų žurnalistų studiją! :p P.S. Rėmas A4 formato.

Pirmadienį TD rašytojų/skaitytojų susitikimas, o aš jau nerimauju. Kas bus, jei mažų mergaičių 10-11 metų prisirinks? :D Dar Vilija atkrito, lopė.

Trumpas įrašas - neturiu ką rašyt. Tikriausiai pats metas supažindinti savo plaukus su šukom, nueiti į dušą, susitvarkyti kambarį, nusipirkti kažką skanaus ir kaip žmogui pavalgyti, m? 

SUGALVOJAU! PASIGAMINSIU KAŽKĄ! Faina aš. Tu irgi beje.

Ką tik parašė Rolandas. "Faina panelė pasirodžiau". Kai fainai. :D ! Gerai, kad dabar manęs nemato... Atrodau švelniai pasakius kaip žiežula.

Pabaigai: Radau šiandien du gražius skaičius savo bloge! 25 sekėjai ir 2000 peržiūrų per 23 blogo gyvavimo dienas. Ačiū, užklijavot šypseną ant mano veido! :)