Kaimas-namai-kaimas 2 ( ir vėl ilgas įrašas... )

Ir pagaliau tas momentas, kai nuoširdžiai galiu pasakyti, kad man sekasi gerai. Ne,
ne gerai, puikiai! Kad esu laiminga ir šypsausi dėl to, kad noriu šypsotis, kad
manęs neslegia rutina ir 2013 vasara iš ties nuostabi! Amen.

Grįžus namo supratau, kaip pasiilgau savo dušo, kompiuterio, jo klaviatūros, fotoaparato, lovos, šaldytuvo, tų pačių lėkščių ir net plaukų šepečio. Atrodo tik dvi pusantros savaitės namie nebuvau, o jau visko taip pasiilgau. Bet ne, nesiskundžiu! Tikrai verta. Laiką kaime leidžiu nerealiai smagiai.

Labiausiai pasiilgau savo dušo. Net fotoseseiją iškart
po jo pasidariau. :D 

Nepasakosiu, ką konkrečiai vaikiau kiekvieną dieną, pradėsiu nuo įdomiausio. Kaime prasidėjo lažybų savaitė tarp manęs ir Akvilės (pusseserė). Iki šiandien rankom sukirtusios buvom 4 kartus. 

PIRMOS LAŽYBOS - visą vakarą, kol būsim lauke (o būnam ilgai, apie 7 val.), Akvilė negalės niekur atsisėsti, nei ant suoliuko, nei ant parke esančių supynių, niekur. Jei jai pavyks, ji laimės, jei ne, laimėsiu aš. Pralaimėjusi tik su apatiniu trikotažus (liaudiškai tariant - su triūsikais ir liemenuku) bėgs du ratus aplink jos nuosavą namą. Beje, aplink namą nėra jokios tvoros ir jis stovi prie pat pagrindinės miestelio gatvės. Akvilė laikėsi gana sunkiai, kai visi sėdėjo ir kviet prisėsti ją, o ji negalėjo. Ją net bandė priversti atsisėsti... Nežinau kaip mano pusseserei pavyko, bet prakišau aš. Fun. Kitą dieną, ketvirtą valandą, jau skuodžiau aplink namą tik su apatiniais drabužiais. Ačiū Dievui, niekas nepamatė, tik kelios mašinos pravažiavo. Done

ANTROS LAŽYBOS - nuo 4 val. dienos iki pirmos nakties nė viena mūsų negali nusikeikti. Ta, kuri nusikeiks, su rožiniu skėčiu, akiniais nuo saulės, maike, šortais, baltom pirštinaitėm ir botais 21:30 val. eis nuo namų iki mokyklos pagrindine miestelio gatve ir GARSIAI dainuos lietuvių liaudies dainas. Jei nusikeiksim abi, eisim kartu. Iš pažiūros atrodė gan lengvos lažybos, bent jau man, nes keikiuosi ne daug. Bet jūs net neįsivaizduojat, kaip reikėjo rinkti žodžius, kiekvieną jų apgalvoti. Pamenu, kai nulūžo nagas, išvadinau jį nenaudėliu ir niekšu, o likusią dienos dalį ne kartą pasakiau  kažką panašaus į "ble.....madafamatalkdflks......". Vienintelis "blogas" žodis, kurį galėjom sakyti, buvo pyst. Jokių blemba, daunas, lopas, ir pan.. Akvilei tai buvo tikras iššūkis, o man sekėsi neblogai. Ir jau netoli pirmos valandos Akvilė nusikeikė, taip prakišdama lažybas, o tada garbingai man užmynė ant kojos, dėl ko po kelių sekundžių prakišau ir aš. Taip, kad rytoj pusę dešimtos vakaro linksminsim aplinkinius... 

TREČIOS LAŽYBOS - 7 val. ryto be jokio žadintuvo, be niekeno pagalbos turiu atsikelti ir pažadinti Akvilę. Jei man pavyks, laimėsiu, jei ne, prakišiu. Pralaimėjusi nuo 21:30 val. su dideliu lapu, ant kurio bus parašyta " Dalinu apkabinimus nemokamai! Jei pamatei mane, apsikabinam, o tada pasirašyk čia ", 2 val. vaikščios po miestelį ir rinks hugus. Nusprendžiau, kad tą naktį miegoti išvis neisiu, kadangi kitiap nesugebėčiau 7 val. ryto būti atsikėlus. Tada man dar papildomai iškėlė sąlygą, kad visą naktį turėsiu būti pusseserės kambary be telefono, kompiuterio, negalėsiu skaityti žurnalo, žodžiu, kaip akmens amžiaus žmogus: be šviesos ir šiuolaikinių pribumbasų. Taigi, ką aš nuveikiau per naktį?

• Padariau 100 pritūpimų ir 20 atsilenkimų;
• Nusivaliau kosmetiką nuo veido apie 20 kartų;
• Padariau pusvalandžio ilgumo mankštą;
• Apie 689563535365 kartus pažiūrėjau į laikrodį;
• Iki kaulelio mintyse išnarsčiau savo gyvenimą;
• Sugalvojau šio įrašo pradžią;
• Kasiausi galvą, nes niežtėjo nuo plaukų putų;
• Lingavau kaip beprotė;
• Vaikščiojau po kambarį;
• Apie 30 kartų pažiūrėjau į veidrodį;
• Svajojau;
• Mintyse pradėjau kurti verslo planą;
• Apsimečiau miegančia, kai į kambarį užsuko iš
  naktinės pamainos grįžusi teta;
• Nuėjau į tualetą;
• Suvalgiau pusę dėžės baronkų;
• Išgėriau butelį vandens;
• Sėdėjau ir tyliai niūniavau;

Paskutinę valandą galvojau, kad užmigsiu, tačiau iškenčiau, 7 val. ryto pažadinau Akvilę ir laimėjau lažybas! Tada ėjau miegoti ir miegojau iki šiandienos 13 val. Taip, kad ne už ilgo eisiu kurti didelį lapą. Reikės pasistengti, juk su juo ji vaikščios 2 val... :D 

KETVIRTOS LAŽYBOS - visą vakarą, kai būsim lauke, o tai bus ilgai, ji su Vytautu galės kalbėti tik penkiais žodžiais. "Taip", "Ne", "Nieko gero", "Vėliau", "Nemunia (jų prikolas) ". Bus linksma, nes Vytautas pastoviai ją kalbina ir šiaip jie daug kalba. Šitas lažybas vykdysim po kelių dienų. Jei ji pasakys bent vieną kitą žodį prakiš. Tokiu atveju aš iš jos gausiu baltą šokoladą arba bus atvirkščiai, jei jai pavyks. 

Dar buvom susilažinusios iš šokolado, kad visą vakarą į Robertą kreipsiuosi tik "katuk", bet vėliau išmaldavau jas atšaukti, nes Robertas ir taip pradėjo man rašinėti ir simpatizuoti, kol tuo tarpu man jis man nepatinka visiškai. Apskritai, bandžiau su juo bendrauti tik draugiškai, po kurio laiko, kai pradėjo rodyti atvirą simpatiją, ignoravau, galiausiai leidau suprasti, kad nieko nebus. Nuo to laiko jis bent kažkiek ignoruoja mane, pastebėjau. Fun again...

Nemoku aš per telefoną naudotis tom super-duper programom, todėl fotografavau fotoaparatu. Gavosi kažkokia makalynė labai netvarkinga, plėmėta, et vis geriau kažkas, nei nieko. ;D

Kad jau prakalbau, tai dabar vidiniai reikalai...

Hmmm, kai pagalvoji, kaip greit viskas keičiasi. Atrodo, dar neseniai išsišiepdavau nuo kiekvienos Luko ar Martyno žinutės, o dabar Martynas ba-ba, o Lukas tiesiog... friend zone. Ir gerai. Išvis, nebe suprantu aš nieko. Prieš dvi savaites pradėjo simpatizuoti Robertas (iš mano kaimo, kuriame pastaruoju metu esu). Jam 19m., mano brolio buvęs geras draugas, bet man nepatinka nei kaip vaikinas, nei kaip žmogus. Ta prasme, nėra, kad baisai jo ten nemėgčiau, tiesiog... Po kurio laiko atvažiavo jo pusbrolis iš Alytaus ir paskutiniu metu pradėjo laidyti labai jau keistas užuominas. Sėdim visi apie pirmą dar lauke, paleido jis dainą, sakau "gera daina", atsako: "kaip ir tu". Ir šiaip, visokios panašios. Vakar gėrėm arbatą, aš buvau su trumpa gėlėta suknele, o jis paleido dainą: http://www.youtube.com/watch?v=wC2et7StmkU (nežinau, kodėl neįsikelia) ir visą laiką pražiūrėjo man į akis, prasišypsojo ir pralinksėjo galva. O paskui pridūrė, kad graži mano suknelė. Nenene, aš tikrai nesusigėdau. Fainas tas Justas! :D Gaila, kad iš Alytaus... :/  Dar prieš kurį laiką pradėjau bendrauti su Andrium (irgi iš kaimo), o vakar nesveikai linksmai praleidom laiką. Atsiskyrėm nuo kompanijos ir visą laiką prakalbėjom, pražaidėm kažkokias tai ladutes (katutės), išradom virš 10 būdų jas žaisti, net parolimpines ladutes :D Pastebėjau, kad kritau jam į akį. Esmė, kad po vakar ir jis man kažkiek. Hmmm... Išvis, kas aš per žmogus? Kažkokia neapsisprendus ir nesusipratus. Fuck world.

Kas dar gero / blogo / naujo? 

Užvakar sėdėjom parke, kai pradėjau kalbėti su meškium. Meškius, nes iš kūno sudėjimo primena pliušinį meškiuką. Po kurio laiko jis man kažką davė, tačiau buvo tamsu ir nemačiau, ką. Pasirodė, kad tai kažkoks pagaliukas, todėl padėjau ant suoliuko ir tiek. Po kelių sekundžių paaiškėjo, kad tai žolės suktinė. Rimtai. Pasakiau, kad man to nereikia ir atidaviau atgal. Kai pagalvoji, ačiū Dievui, kad jis man suteikė proto, nes priešingu atveju nežinau, kokia šešiolikmetė būčiau dabar. Jei net tokie dalykai kaip narkotikai (nesvarbu, kad lengvi), man tiesiog pasiekiami ranka.  

Šiandienos naktį praleidau skalbykloj. Su pussesere ir teta. Teta ten vasarą dirba, dažniausiai naktines pamainas. Todėl iki penkių nakties mano ir Akvilės veikla apsiribojo  rankšluosčių, chalatų, kilimėliu lenkstymu ir keksiukų valgymu. 

Dabar paprieštarausiu pati sau, bet vis dėlto čia yra šiokia tokia rutina, tačiau ji kitokia. Rutina gali būti ne tik erzinanti. Pavyzdžiui, mano dienotvarkė kaime maždaug tokia: apie trečią išsiverti iš lovos, pavalgai, tada nudirbi įprastus namų ruošos darbus (padedi nudirbti), pavalgai, pažiūri TV arba pasėdi prie komputerio, pavalgai, nueini į dušą, pavirsti į žmogų, pavalgai vėl ir tada iki kokių 3 nakties į lauką. Jei teta nedirba naktinėj pamainoj, namie būnam apie pusę pirmos.

Buvau grįžusi namo kokioms 5 valandoms, tačiau per jas taip ir nesugebėjau nei spintos susitvarkyti, nei įrašo normaliai užbaigti... Tik nueiti į dušą, įsimesti į rankiinę daugiau drabužių, pradėti šį įrašą ir paniurkiyti katinus. Tada tėtis mus su Akvile nuvežė pas tetą į skalbyklą, o toliau jau žinot.

Buvau pas Giedrė (pusseserė) atestatų įteikime. Graži šventė. Radau nuotrauką pas Akvilę kompe.

Foto netvarkyta visai. Aš ir Akvilė.

Pabaigai: gal galit man, blondinei, papasakoti, kaip padaryti normalų "print screen'ą" telefone? :D

P.S. Klausimukas jums: ką jūs nuveikėt paskutiniu metu? Neslegia rutina? 

P.P.S.S. Pasūlykit dar kažką, iš ko galėčiau lažintis su Akvile. Laukiu pasiūlymų!!! :)